Parskrido didžioji dalis smulkiųjų giesmininkų – išduosime paslaptis. LPPA

Parskrido didžioji dalis smulkiųjų giesmininkų – išduosime paslaptis. LPPA

 

                   Pagaliau į Lietuvą atėjo žaliasis pavasaris – po menko lietučio suvešėjo žolė, žaliu prasprogo krūmai ir medžiai. Su šiluma ritosi ir vabzdžiai, įvairūs plėviasparniai bei drugiai, kurie balandžio pabaigoje jau gausiau užpildė mūsų gamtą. Tuo tarpu vabzdžiais mintantys sparnuočiai per tūkstantmečius įsiminė šį metų ciklą ir išmoko parskristi į perimvietes būtent tuo metu, kuomet jų maistas (vabzdžiai ir jų vikšrai) tik pasirodo, kad išperėjus jauniklius vikšrų ir įvairių vabzdžių jau būtų gausu. Taip sparnuočiai stengiasi užsitikrinti kuo produktyvesnį bei sėkmingesnį savo kartos pratęsimą, kadangi jaunikliams išmaitinti reikia itin daug maisto. Antai vienam juodojo čiurlio jaunikliui pasotinti, tėvai per dieną sugauna iki 40 000 smulkių vabzdžių.

   Šiuo metu jau parskridę kone visų rūšių devynbalsės, pečialindos (išskyrus šiaurinę), musinukės, krakšlės, žiogeliai, nendrinukės (išskyrus sodinę ir karklinę), kalviukai, kregždės, pirmieji čiurliai bei kiti smulkieji vabzdžialesiai. Net lakštingalų giesmės žaibiškai, vos per porą dienų, pasklindo po Lietuvą ir baigia užpildyti krūmynus savo „plakimu“.

   Pagrindiniai faktoriai Jūsų stebėjimų sėkmei ir produktyvumui yra penki: sezono bei paros laikas, orų sąlygos, buveinė ir paukščių pažinimas.

    Pradėkime nuo laiko. Visų pirma svarbu žinoti, kad smulkieji giesmininkai aktyviausiai gieda tik parskridę iš savo žiemoviečių ir užsiėmę teritoriją. Priklausomai nuo rūšies ir patinuko sėkmės susirasti šeimos partnerę, aktyviausias periodas trunka apie 4-6 savaites nuo sugrįžimo, vėliau giesmės po truputį pradeda retėti. Kaip pavyzdys: šiuo metu kone ištisą dieną aktyviai giedančios devynbalsės jau birželio viduryje giedos kiek mažiau, o liepos pradžioje jų fleitomis galėsime pasidžiaugti tik ankstyvais rytais, kol iki liepos galo kone visai nutils. Todėl pats geriausias metas smulkiųjų giesmininkų paieškoms prasideda dabar.

   Tuo tarpu kalbant apie paros laiką, nors tik parskridę sparnuočiai neretai girdimi ir visą dieną, tačiau ankstyvas rytas yra tas metas, kai paukščiai neužsiima niekuo kitu tik savo teritorijos priežiūra ir partnerių paieškomis, todėl jų giesmės būna itin intensyvios. Šis paros piko laikas prasideda likus pusei valandos iki saulės patekėjimo ir trunka 2-3 valandas jai pakilus virš horizonto. Vėliau sparnuočiai kiek pailsta ir tarp giesmių daro pertraukas, maitinasi, tvarko lizdus, maitina jauniklius. Vakare, likus porai valandų iki saulės laidos, giesmininkai vėl suaktyvėja, tačiau tas aktyvumas neprilygsta ankstyvam rytui.

   Oro sąlygos. Čia kiek paprasčiau ir suprantamiau – visi sparnuočiai, kaip ir mes, mėgsta ramų be lietaus ir nevėjuotą orą. Tinkamiausios oro sąlygos: giedra, be vėjo ir šilta. Tačiau nevertėtų pabūgti lengvo vėjelio, iki 5 m/s paukščiai gieda taip pat aktyviai, o ir girdimumas pakankamai neblogas. Debesuotumas taip pat nėra rimtas faktorius, gali būti ir apniukę, svarbu, kad nelytų.    

   Na ir buveinė. Čia turbūt sudėtingiausia dalis, kadangi reikalauja tam tikrų specifinių žinių apie kiekvieną rūšį ir jos mėgstamas vietas. Tik neišsigąskit, kad ir kur beeitumėte ankstyvą rytą, paukščių tikrai išgirsite ir pamatysite, tačiau jei norite išsiruošti tik į tam tikrų sparnuočių paiešką, tuomet svarbu kai ką apie juos žinoti daugiau. Bet čia nesiplėsim, nes tam esame parengę atskirą  „paruoštuką“!  Kur, kada ir kaip ieškoti kiekvienos paukščių rūšies rasite čia:

 

Žvirbliniai paukščiai: vieversiniai, kregždiniai, kieliniai, karietaitė, erškėtžvirblis

http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/LPPA/Aprasymas_Zvirbliniai_1_OK.pdf

 

Žvirbliniai paukščiai: strazdiniai

http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/LPPA/Aprasymas_Zvirbliniai_2_Strazdiniai_OK.pdf

 

Žvirbliniai paukščiai: devynbalsiniai

http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/LPPA/Aprasymas-Zvirbliniai-3-Devynbalsiniai.pdf

 

Žvirbliniai paukščiai: storasnapiniai, zyliniai, bukutiniai, liputiniai, remeziniai

http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/portalui/LPPA/PDF/Aprasymas_Zvirbliniai_4_Storasnapiniai_Zyles.pdf

 

Žvirbliniai paukščiai: volunginiai, medšarkiniai, varniniai, varnėniniai

http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/LPPA/Aprasymas_Zvirbliniai_5_OK.pdf

 

Žvirbliniai paukščiai: audėjiniai, kikiliniai, startiniai

http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/LPPA/Aprasymas_Zvirbliniai_6_Audejiniai_Kikiliniai_Startiniai_OK.pdf 

 

   Na, liko lengviausia – paukščių pažinimas ????

   Jei visos tos devynbalsės, pečialindos, krakšlės ir kalviukai atrodo vienodai, nepergyvenkite, visi pradedantys ornitologai ar paukščių stebėtojai šį skyrių knygose praverčia. Tačiau jų bijoti tikrai nevertėtų, svarbu tik žinoti, jog kiekvienas giedorėlis turi skirtingą dainą arba bent jau instrumentus, kuriais kuria savo muziką. Todėl paklausykite jų įrašų pridėtose nuorodose į paruoštukus ir nuvykę į gamtą bandykite atpažinti. Nors pradžia nelengva, tačiau vos kelis kartus sėkmingai atpažinus paukštį iš balso, jis įsimena ilgam. Jei gamtoje atpažinti nepavyksta, pasinaudokite diktofonu arba filmavimo funkcija, kuriuos turime savo telefonuose. Grįžę namo galėsite klausytis ir lengviau surasti giesmės šeimininką, o nepavykus – nusiųsti ornitologams arba įkelti į LOD facebook grupę, kur jums padėsime.  

   Išdavėme visas paslaptis, todėl jums liko tik pasižiūrėti „paruoštukus“, orų prognozes, užsistatyti žadintuvą ir su termosu arbatos grožėtis giesmėmis užpildytais saulėtekiais. Gerų stebėjimų ir nepamirškite savo paukštukų suvesti į Lietuvos perinčių paukščių atlaso aplikaciją http://www.birdlife.lt/lppa

 


Reti stebėjimai

2020-06-03
Ixobrychus minutus
2020-06-03
Luscinia svecica
2020-06-01
Acrocephalus dumetorum
2020-06-05
Acrocephalus dumetorum
2020-06-03
Psittacula krameri LOFK
2020-06-03
Acrocephalus dumetorum
2020-06-03
Circus cyaneus
2020-06-01
Gavia arctica
2020-06-03
Ixobrychus minutus
2020-06-03
Acrocephalus dumetorum