Naujienos

Paukščių stebėjimo bokšteliuose varžybos vyks gegužės 4 d.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Suomijos ir kitų šalių draugijomis rengia neformalias paukščių stebėjimo varžybas bokšteliuose. Šių varžybų mintis yra gerai praleisti laiką stebint paukščius gamtoje, o taip pat populiarinti paukščių stebėjimą visuomenėje. Suomijoje tokios varžybos vyksta jau keli metai ir pritraukia daug dalyvių (virš 2000 dalyvių Suomijoje). Tuo pačiu laiku varžybos vyksta Švedijoje bei Danijoje. Lietuvoje šios varžybos rengiamos ketvirtą kartą. Informacija apie varžybas Suomijoje (tik suomiškai) - http://www.birdlife.fi/tornientaisto/.


Metas sustoti, kol dar nevėlu

Dar viena „džiugi“ žinia verčia nebetylėti. Žagarės regioniniame parke Mūšos Tyrelio telmologinio draustinio įsisavintojai jau anksčiau yra pasigarsinę, kad nutiesė pelkėje ilgiausią šalyje 3 605,87 m ilgio lentinį taką. Naujoji žinia skelbia, kad tas takas pailgintas dar 2170 m ir mirtina kilpa užveržia vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą. Toks pat pažintinis takas apie 4 km vingiuoja į Kamanų valstybinio rezervato gelmes, tęsiasi Kamanų ežero pakrantėmis ir pasiekia ežerokšnių kompleksą; Nemuno deltos regioniniame parke Aukštumalos telmologiniame draustinyje dar dažais kvepiantis 2,4 km ilgio lentų takas vingiuoja į pačią pelkės šerdį ir įsirėžia į jos viduryje teliūškuojantį ežerėlį; Pagramančio regioniniame parke Plynosios telmologiniame draustinyje 1,6 km ilgio medinis takas, kaip pripažįsta patys jo kūrėjai, veda į aukštapelkės centrinę dalį, kurioje atsiveria plynė... Naujienos, kad vienoje ar kitoje saugomoje pelkėje nutiestas naujas pažintinis takas, primena sovietinius laikus, kai džiaugsmingais šūksniais buvo sutinkamas kiekvienas naujas milijonas hektarų nusausintų „žemės piktžaizdžių“ - pelkių. Užvaldo nuojauta, kad mes žengiame į paskutinį pergalingą etapą – galutinį pelkių užkariavimą ir pajungimą žmonių reikmėms. Žengiame į galutinį pelkių sukultūrinimo etapą su gamtininkais (gal klystam) priešakyje ir iš Europos Sąjungos gamtos apsaugai atitekančiais pinigais.


Kartu su projekto partneriais apžiūrėtos salų Nemune supylimo vietos

Balandžio 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos nariai, kartu su Panemunių regioninio parko ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais, surengė išvyką Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcijos kateriu praplauktas Nemuno ruožas nuo Kauno iki Smalininkų.  Kelionės metu siekta įvertinti upinėms ir mažosioms žuvėdroms tinkamas perėjimo vietas, jas kartografuoti. 


2 proc. skirkite paukščių apsaugai

Kaip ir kiekvienai pelno nesiekiančiai organizacijai Lietuvos ornitologų draugijai yra svarbi iš gyventojų bei verslo gaunama parama. Ji draugijos nariams suteikia galimybę savanoriškai įgyvendinti įvairios apimties svarbias paukščių apsaugos ir globos iniciatyvas.

Kaip jūs galite prisidėti prie paukščių apsaugos?


Su Šv. Velykomis!


4P kursų dalyviai prisijungė prie ĮPGS mokymų Kaune

Praėjusį savaitgalį (balandžio 12-14 d) vyko jau ketvirtieji „4P 2018-2019“ grupės mokymai, kurių metu kursų dalyviai prisijungė prie LOD organizuojamų ĮPGS (įprastų paukščių gausos stebėsenos) kasmetinių mokymų Kauno marių regioniniame parke.


Kviečiame mažuosius į spektaklį „Raudonoji knyga“

Balandžio 20, 27, 28 d. Vilniaus teatro „Lėlė“ Mažojoje salėje įvyks paskutinė šio sezono premjera – lėlių spektaklis vaikams „Raudonoji knyga“. Ewos Piotrowskos režisuotame spektaklyje pagal Nijolės Indriūnaitės pjesę, per žaidimą, per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, netgi per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema.


Mokiniai kviečia saugoti gandrus

Daugumoje lizdų jau puikuojasi atskridę gandrai, kiti  yra pakeliui į gimtinę. Manoma, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos nuveikia tūkstančius kilometrų migruodami iš šiltųjų kraštų. Deja, ši Lietuvos nacionalinio paukščio kelionė yra kupina pavojų. Pasak Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos  birdlife.org bei žinių portalo delfi.lt, kasmet tūkstančių gandrų kelionė būna žiauriai nutraukta brakonierių. Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos mokiniai išgirdę šias žinias apie baltųjų gandrų medžioklę prie Viduržiemio pakrančių, buvo priblokšti...


Kviečiame dalyvauti fotokonkurse „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“

Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baltaskruostės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros kuriasi sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, o upinės ir mažosios žuvėdros – atvirose smėlėtose, durpinėse ar žemaūge žole apaugusiose salose. Žuvėdros veisiasi kolonijomis. Jau pats pavadinimas sako, kad žuvėdros yra žuvelėmis mintantys paukščiai, kurie grobio ieško nuolat skrajodami virš vandenų paviršiaus. Tai ne kirai, kurie būriais sekioja paskui dirvonus ariančius traktorius, apninka sąvartynus, kur suranda tinkamo maisto. Žuvėdros yra žymiai grakštesnės ir liaunesnės, su kregždiškai įkirptomis uodegomis. Nors prie vandens telkinių žuvėdros sutinkamos dažnai, tačiau daugelis su gamta artimiau nesusipažinusių žmonių jų neskiria nuo dar dažniau sutinkamų, gausesnių ir kažkiek išoriškai panašių kirų, todėl nuolat painioja šiuos sparnuočius.


Hidrologinio projekto sprendinių pristatymas Svencelėje

Siekiant išsaugoti Svencelės aukštapelkės gamtines vertybes, atkurti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei sustabdyti dėl išsausėjusios durpės skaidymosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei organinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais Valstybine miškų urėdija ir Kuršių Nerijos nacionaliniu parku pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ (projekto trukmė – 2018–2021 m.).


Reti stebėjimai

2019-11-18
Phylloscopus collybita tristis
2019-11-18
Phylloscopus collybita
2019-11-18
Sylvia atricapilla
2019-11-17
Tringa ochropus
2019-11-17
Eremophila alpestris
2019-11-16
Phylloscopus collybita
2019-11-16
Ardea alba
2019-11-16
Anthus petrosus
2019-11-16
Ardea alba
2019-11-16
Ardea alba