Naujienos

Pavasario negandos

Naktį iki – 10 C paspaudžiantis šaltis ir dienomis iš švininių debesų pažyrančios snaigės sparnuočius vėl gena sugrįžti prie jau pamirštų lesyklų. Be įprastų žaliukių, zylių ar žvirblių, kurie čia sukinėjosi visą žiemą, bendroje draugėje šmirinėja kikiliai, juodieji strazdai, strazdai giesmininkai, liepsnelės, netikėtai kyšteli erškėtžvirblis. Užgriuvusi žvarba anksti parlėkusius paukščius verčia ieškoti papildomo peno.


Tarptautinis projektas „Spring Alive“ startuoja! Kviečiame registruoti pirmuosius sugrįžusius paukščius

Dauguma pavasario pranašautojų, ruošiasi ar jau paliko savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti „Spring Alive“ paukščių stebėjimuose. 


Balandžio 1-oji - Pasaulinė paukščių diena

1906 m. šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.


LPPA darbai tęsiami

Ilgauodegė zylė, gulbė giesmininkė, riešutinė, plėšrioji medšarkė nėra retos rūšys, bet duomenų apie jas perinčių paukščių atlase trūksta. Tinkamas laikas papildyti atlasą šių rūšių stebėjimais jau atėjo.


Kovo 25-oji – Gandrinės, Blovieščiai

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.


Kovo 22 d. – Vandens diena

Kasmet nuo 1993 m. kovo 22-ąją pasaulyje švenčiama Vandens diena. Pažymint Pasaulinę vandens dieną siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti, tačiau gėlo vandens atsargos Žemėje sudaro tik apie 1%. Didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama, kai kuriose šalyse požeminio vandens saugyklos yra pereikvotos arba užterštos nuodingomis medžiagomis. Šiuo metu vandens tema kaip niekad aktuali – pasauliui kovojant su COVID-19, žmonės raginami kruopščiai plauti rankas ir taip saugoti savo ir aplinkinių sveikatą.


Kovo 21 d. – tarptautinė Miškų diena

Iškart po pavasario lygiadienio ir Žemės dienos, pasaulis pažymi tarptautinę Miškų dieną. Pasaulinės miškų dienos paminėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų planetai. Miškai, kurie kartais vadinami Žemės plaučiais, yra viena svarbiausių ir turtingiausių ekosistemų planetoje, tačiau dėl netvaraus naudojimo ir pasaulinio atšilimo sukeltų kataklizmų, natūralių miškų plotai sparčiai mažėja.


Pavasaris Nemuno Deltoje

Tarp žąsų debesų, kur ne kur prasiskverbia ankstyvo pievinio kalviuko giesmė, grįžtančios lygutės, erškėtžvirblių varpeliai. Žąsų srautus, uodegomis reguliuoja baltosios kielės. Tik pilkųjų žąsų jau nebematyti horizontuos. Jos vienintelės žąsų atstovės, kurios pas mus peri (tačiau niekada nežinai kokių netikėtumų gali aptikti bebūdamas gamtoje), ir jos jau sulindusios nendrynuos ir užsiėmusios šeimyniniais reikalais.


Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.


Kovo 19 d. - pempės diena

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Todėl Lietuvos kaimo gyventojams pempė istoriškai, kartu su dirviniu vieversiu, buvo pavasario šauklio simbolis


Reti stebėjimai

2020-04-05
Ciconia nigra
2020-04-06
Somateria mollissima
2020-04-05
Athene noctua LOFK
2020-04-05
Anser brachyrhynchus
2020-04-05
Branta bernicla
2020-04-05
Sylvia curruca
2020-04-04
Branta canadensis
2020-04-04
Branta canadensis
2020-04-04
Regulus ignicapilla
2020-04-02
Branta ruficollis