2020 metų paukštis - juodasis peslys

Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais skirti padidintą dėmesį kurios nors rūšies paukščio stebėjimams. LOD sekretoriatas 2020 m. skelbia juodojo peslio metais ir kviečia LOD narius ar kitus gamta besidominčius žmones pagal savo galimybes jungtis į draugę šio paukščio stebėjimams atlikti. Sukaupus daugiau duomenų, bus išaiškintas juodojo peslio paplitimas ir gausumas šalyje, išryškės svarbiausios šio paukščio veisimosi buveinės. Tai leis įsteigti naujas juodojo peslio apsaugai svarbias teritorijas ar patikslinti jau esamų teritorijų ribas, numatyti jo apsaugos tikslus ir priemones.

 Juodasis peslys paplitęs daugelyje Europos šalių. Šiaurėje jo arealas siekia Baltąją jūrą, šiaurės Uralą, pietuose paplitęs iki Viduržemio jūros, vakaruose – iki Atlanto vandenyno. Pagal 2018 m. tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) vertinimus juodasis peslys priskirtas EN (Endangered) kategorijai, kuri suteikiama paukščiams su labai mažomis, apribotomis populiacijomis. Juodasis peslys įrašytas į ES Paukščių direktyvos I priedą ir jam steigiamos saugomos teritorijos. Juodojo peslio apsaugai svarbios teritorijos: vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis, Kauno marios, Labanoro giria, Asvejos ežerynas ir Kuršių Nerija. Kuršių Nerijoje peslys veisimosi metu neberandamas, stebimas jo gausos mažėjimas Kauno marių regione, o kitose teritorijose jo būklė daugmaž stabili.

Lietuvos perinčių paukščių atlaso duomenimis nustatyta apie 40 peslio perėjimo vietų. Bendra juodojo peslio populiacija 2013 – 2018 m. vertinama 80 - 120 porų. Ilgalaikis trendas 1980 – 2018 m. yra 40 – 50 % populiacijos sumažėjimas. Šalies mastu peslys pasiskirstęs labai netolygiai. Jis dažniausiai sutinkamas Rytinėje Lietuvos dalyje, Aukštaitijos ežeryne. Svarbios pesliui buveinės išsidėstę ties Nemuno upe, ypač žemupyje, ir Dzūkijos regione. Perėjimo vietų nenustatyta Žemaitijos regione ir šiaurinėje šalies dalyje.

Atliekant juodojo peslio stebėjimus, pasirenkamos vietos su platesne apylinkių apžvalga – atviros didesnių vandens telkinių pakrantės, apžvalgos bokštai, iš kurių paukščiai stebimi teleskopu ar žiūronais. Dideliuose, sudėtingos konfiguracijos vandens telkiniuose juoduosius peslius galima stebėti ir iš valties. Pasirinktoje vietoje paukščius rekomenduojama stebėti du kartus: pirmąjį -  balandžio – gegužės mėn., o antrąjį - birželio – liepos mėn. Pirmojo stebėjimo metu neužfiksavus peslio, geriau pasirinkti naują tyrimo vietą. Norint aprėpti didesnį vandens telkinį, gali tekti paukščius stebėti iš kelių atskirų vietų. Per dieną stebėjimai atliekami ne daugiau kaip 2 taškuose. Rytiniai stebėjimai pradedami nuo 9.00 val. ir tęsiami iki 12.00 val., o popietiniai – nuo 14.00 iki 17.00 val. Sklandančius, medžiojančius paukščius, jų tuoktuves galima stebėti tiek giedru, tiek apsiniaukusiu, tačiau be kritulių oru. Netinkamas laikas yra kylant rūkui ar ūkanotą dieną, nes tai labai pablogina apžvalgos sąlygas.

Svarbu išaiškinti ir aprašyti net tas vietas, kuriose paukščiai stebėjimo metu nebuvo aptikti. Mums labai svarbūs ir atsitiktiniai juodųjų peslių sutikimo atvejai, todėl prašytume nurodyti paukščio sutikimo vietą, datą, laiką, jo elgesį. Visais juodojo peslio stebėjimo klausimais prašome kreiptis adresu: eugenijus.drobelis@birdlife.lt.


Reti stebėjimai

2020-06-03
Ixobrychus minutus
2020-06-03
Luscinia svecica
2020-06-01
Acrocephalus dumetorum
2020-06-05
Acrocephalus dumetorum
2020-06-03
Psittacula krameri LOFK
2020-06-03
Acrocephalus dumetorum
2020-06-03
Circus cyaneus
2020-06-01
Gavia arctica
2020-06-03
Ixobrychus minutus
2020-06-03
Acrocephalus dumetorum